1. Žemės riešutai. Pasaulyje yra apie 70 žemės riešutų rūšių. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gerina regėjimą, klausą ir atmintį. Naudojami ne tik kaip maisto produktas ar jų priedas, bet ir kaip žaliava plastmasės, sintetinių siūlių ir klijų gamybai.
2. Migdolų riešutai. Šie riešutai yra kilę iš Irano ir aplinkinių šalių, tačiau plačiai auginami ir kitur. Migdolams augti reikia labai karšto oro, tačiau ir itin vėsių žiemų, taip pat juos būtinai turi apdulkinti laukinės arba naminės bitės. Nors Kalifornija nėra migdolų gimtinė, karštas, sausas Viduržemio jūros klimatas ir išplėtota vandens infrastruktūra sukuria idealias sąlygas komerciniam riešutų auginimui. Čia užauginama net apie 80 proc. visų pasaulio migdolų.
3. Pistacijų riešutai. Pistacijose yra daugiau nei 30 skirtingų vitaminų ir mineralų. Vienoje pistacijų porcijoje (apie 49 riešutuose) yra 160 kalorijų ir 6 gramai baltymų – maždaug tiek pat, kiek kiaušinyje. Be to, Kinijoje pistacijos yra žinomos kaip „laimingas riešutas“, nes atrodo, kad jos šypsosi.
4. Pekano riešutai. Pekano riešutus medžiai augina kiekvienais metais skirtingai – jeigu vienais metais buvo gausus derlius, kitais metais, tikėtina, bus prastas. Pekano riešutuose yra antioksidantų, 19 vitaminų ir mineralų bei sveikų riebalų. Vienas iš mineralinių komponentų yra cinkas, kuris svarbus gaminant testosteroną tiek vyrams, tiek moterims.
5. Graikiniai riešutai. Tyrimai parodė, kad graikiniai riešutai gali palaikyti ir gerinti smegenų veiklą. Taip pat moksliniai tyrimai parodė, kad graikiniai riešutai gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką, o sergantiems – sulėtinti šios ligos progresavimą.
6. Kaštainiai. Ttin mėgstamas Pietų Europos skanėstas. Prancūzai netgi turi tokią šventę – vieną dieną per metus kiekvienoje gatvėje galima užuosti nuostabų kepamų kaštainių aromatą, o kavinėse siūloma paragauti patiekalų su jais. Juose gausu ląstelienos, B grupės ir C vitaminų.
7. Lazdynų riešutai. Mūsų protėviai iš lazdynų riešutų darydavosi amuletus, turėjusius apginti nuo nelaimių ir piktųjų jėgų. Šiandien juos vertiname dėl to, kad tai – puikus vitaminų E ir A šaltinis, gerinantis smegenų veiklą.
8. Anakardžiu rišutai. Labai mėgstami Azijos virtuvėje ir gali būti naudojami tiek pagrindiniams patiekalams, tiek desertams. Pastarieji stiprina imunitetą, gerina širdies veiklą ir netgi ramina dantų skausmą. Suvalgytų 20 riešutų per dieną – aprūpina organizmą paros geležies norma.
9. Kedrų riešutai. Tai puikus augalinės kilmės maistinių medžiagų, būtinų mineralų, vitaminų ir „širdžiai draugiškų“ mononesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, kuris gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
10. Bertoletijos (braziliniai riešutai). Dažnai naudojami salotoms ir desertams pagardinti. Vos du riešutai per dieną patenkina paros seleno poreikį (jei pastarojo trūksta, organizmas pradeda per anksti senti). Bertoletijos suteikia žvalumo ir energijos, gražina odą ir mažina širdies bei onkologinių ligų riziką.
Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/10-idomiu-ir-negirdetu-faktu-apie-riesutus-n1083538
Palikti komentarą